Animacinis filmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

18:36, 9 birželio 2008 versija

Animacinis filmas (lot. animatio – „gyvybės įkvėpimas“, angl. animation – „sudvasinimas, sugyvinimas“; anksčiau vadinosi multiplikacinis filmas, nuo lot. multiplicatio – „dauginimas“) – tai kino kūrinys, sukurtas po vieną kadrą nuosekliai filmuojant pieštinių arba erdvinių objektų judesio fazes. Aprėpia visas galimas sintezės meno rūšis: pieštą, lėlių bei daiktų vaidybą. Esminė ypatybė – vaizdų fiksavimas kadras po kadro specialia įranga, ekrane parodant gyvą, judantį pasaulį. Taikomi įvairūs kūrimo būdai. Galima piešti ar įbrėžti figūras tiesiai kino juostoje, be filmavimo. Senas būdas – siluetinė ar plokščių figūrų animacija, „ekranas su adatomis“, įvairiais planais stumdomos figūros su specialiu apšvietimu taip pat duoda neįprastą efektą. Plačiai naudojamos įvairios birios, tąsios medžiagos. Pastaruoju metu plinta kompiuterinė grafika bei animacijos ir vaidybos deriniai.

Animacinio filmo rūšys

Pieštiniam animaciniam filmui sukuriami detalūs personažai, jų judesių bei veiksmo aplinkos eskizai. Filmuojama keičiant judesių eskizus ant nupiešto fono. 10 – iai minučių animacinio filmo reikia 15 – 20 tūkstančių piešinių.
Tapybinis animacinis filmas kuriamas filmuojant tiesiog prieš kamerą tapomus judesio eskizus.
Kuriant erdvinį animacinį filmą tarp dekoracijų išdėstomos lėlės su metaliniu karkasu ir šarnyrais, leidžiančiais keisti jų pozas.
Aplikacijų animacinis filamas kuriamas filmuojant ant horizantalių stiklų virš dekoracijų (kad būtų skurtas gilumos įspūdis) išdėstytas marionetes.
Šešėlinio animacinio filmo marionetės išdėstomos už matinio ekrano ir filmuojant apšviečiamos, kad susidarytų norimo ryškumo šešėlis.
Kompiuterinis animacinis filmas kuriamas kompiuterinio meno programomis.

Istorija

Animacinį filmą išrado prancūzas E. Reino (E. Reynaud) netgi anksčiau už brolių Liumjerų išrastą kinematografą. 1892 m. E. Paryžiuje pradėjo rengti „Optinius teatro“ seansus. Patobulinęs 1877 m. savo išrastą praksinoskopą E. Reino savo piešinius perkėlė ant celiulioidinės juostos, todėl žiūrovai judančius paveikslėlius galėjo matyti ekrane. Prancūzas G. Meliesas užpatentavo daug kino triukų, leidžiančių sulėtinti, pagreitinti ar sujungti vaizdus. JAV animacijos pradininku laikomas J. S. Blacktonas, kurio piešinius iš laikraščio „New York Times“ 1896 m. nufilmavo T. A. Edisonas. 1898 m. J. S. Blacktonas ir A. E. Smithas sukūrė pirmąjį lėlių animacinį filmą. Pirmuoju animacinio kino menininku pripažįstamas prancūzų režisierius E. Cohlis. 1913 m. JAV režisieriaus J. R. Bray animaciniame filme „Menininko sapnas“ panaudotos klišės buvo animatorių darbo mechanizavimo pradžia. 1915 m. JAV režisieriai broliai M. ir D. Fleischeriai išrado rotoskopą – įrenginį, leidžiantį iš filmo kopijuoti žmonių judesius. 1917 m. sukurtas pirmasis ilgametražis animacinis filmas „Apaštalas“.

Trečiame dešimtmetyje debiutavo ir savo studiją Los Andžele įkūrė JAV režisierius W. Disney. Keliasdešimt metų ši studija buvo svarbiausia animacinių filmų gamintoja pasaulyje. Su W. Disney vardu siejamos įvairios animacijos naujovės: vaizdo, ritmo ir muzikos derinimas, pirmasis spalvotas animacinis filmas, daugiaplanės kameros, sukuriančios vaizdo perspektyvą, panaudojimas, pirmasis pagal vaidybinio filmo struktūrą sukurtas animacinis filmas. 1933 m. debiutavo vienas žymiausių animacinio kino novatorių škotas N. McLaren. 1947 m. sukurtas pirmasis animacinis TV serialas „Triušis kryžiuotis“ (Crusader Rabbit). Po II Pasaulinio karo Europoje susiformavo savitos nacionalinės animacijos mokyklos. 1960 m. prie JT įkurtas Tarptautinis animacini kino susivienijimas (ASIFA), Annecy (Prancūzija) įvyko pirmasis tarptautinis animacinių filmų festivalis. 1960 m. JAV pradėtas rodyti pirmasis animacinis serialas suaugusiems „Flinstonai“. 1977 m. sukurtas vaidybinis filmas „Žvaigždžių karai“, kuriame pirmąkart itin gausiai panaudota kompiuterinė animacija.

Animacinis filmas Lietuvoje

Vienas animacinio kino pionierių Vladislovas Starevičius - lietuvių kilmės režisierius, dar caro laikais Maskvoje pagarsėjęs animaciniais filmais „Elniaragių kova“ (1910 m.), „Gražioji Lukanidė“ (1912 m.), „Žiogas ir skruzdėlė“ (1913 m.), mokėjo puikiai padaryti lėles, vaizdžia imituoti jų judesius. Vėliau emigravo į Prancūziją ir ten kūrė. Lėlių filmą „Storulio sapnas“ 1938 m. Kaune sukūrė dailininkas St. Ušinskas.

8-9 – ajame dešimtmetyje animacinį kiną sėkmingai kūrė kino mėgėjai, pelnydami už juos prizų įvairiuose festivaliuose. 9 – jame dešimtmetyje Lietuvos kino studijose gimė ir profesionalioji animacija. A. Janausko „Kviečiantis pavyzdys“ (1988 m.), „Palankios aplinkybės“ (1991 m.), Z. Šteinio „Buvo, buvo, kaip nebuvo“ (1987 m.), „Dosnumas“ (1988 m.), I. Bereznicko „Baubas“ (1988 m.), „Bermudų žiedas“ (1989 m.), N. Valadkevičiūtės „Mįslė“ (1983 m.), „Medis“ (1984 m.) ir kt. filmai buvo demonstruoti tarptautiniuose festivaliuose.

1998 m. sukurtas pirmasis ilgametražis pieštinis animacinis filmas „Odisėjas“ (rež. V. Aškinis).

Šaltiniai

Žurnalistikos enciklopedija, Vilnius 1997

Visuotinė lietuvių enciklopedija I tomas, Vilnius 2001

Nuorodos

Komiksai [1]
Pirmasis lietuviškas pilnametražis animacinis filmas [2]
Pirmasis lietuviškas pieštinės animacijos filmas [3]

@@ Eilutė 15: / Eilutė 15: @@
-u==Animacinis filmas Lietuvoje==
+==Animacinis filmas Lietuvoje==
-Vienas animacinio kino pionierių [[smirdisnovas grona]] - lietuvių kilmės slavejas, dar caro laikais Maskvoje pagarsėjęs animaciniais filmais „gaidziaragiu kova“ (2679 m.), „smirdincioji bukanidė“ (2681 m.), „spirgas ir skruzdėlė“ (2692m.), mokėjo negraziai pabesdeti lėles, vaizdžia imituoti jų baisius kvapus. Vėliau emigravo į Prancūziją ir ten kūrė. pijoku filmą bomzo sapnas“ 3000 m. Kaune sukūrė dailininkas her. kacinskas.
+Vienas animacinio kino pionierių [[Vladislovas Starevičius]] - lietuvių kilmės režisierius, dar caro laikais Maskvoje pagarsėjęs animaciniais filmais „Elniaragių kova“ (1910 m.), „Gražioji Lukanidė“ (1912 m.), „Žiogas ir skruzdėlė“ (1913 m.), mokėjo puikiai padaryti lėles, vaizdžia imituoti jų judesius. Vėliau emigravo į Prancūziją ir ten kūrė. Lėlių filmą „Storulio sapnas“ 1938 m. Kaune sukūrė dailininkas St. Ušinskas.
--9 – ajame dešimtmetyje animacinį nesekmingai kūrė kino mėgėjai, pelnydami už juos kaku įvairiuose smirdaliu festivaliuose. 19 – jame dešimtmetyje Lietuvos kino studijose gimė ir profesionalioji animacija. A. Janauskoco „Kviečiantisyso pavyzdys“ (3001m.), „Palankios aplinkybės“ (3013m.), Z. smirdzio „Buvo, buvo, kaip nebuvo“ (1987 m.), „\kakutnas“ (1988 m.), I. Bereznicko „Baubas“ (1988 m.), „Bermudų žiedas“ (1989 m.), N. Valadkevičiūtės „Mįslė“ (1983 m.), „Medis“ (1984 m.) ir kt. filmai buvo demonstruoti tarptautiniuose festivaliuose.
+-9 – ajame dešimtmetyje animacinį kiną sėkmingai kūrė kino mėgėjai, pelnydami už juos prizų įvairiuose festivaliuose. 9 – jame dešimtmetyje Lietuvos kino studijose gimė ir profesionalioji animacija. A. Janausko „Kviečiantis pavyzdys“ (1988 m.), „Palankios aplinkybės“ (1991 m.), Z. Šteinio „Buvo, buvo, kaip nebuvo“ (1987 m.), „Dosnumas“ (1988 m.), I. Bereznicko „Baubas“ (1988 m.), „Bermudų žiedas“ (1989 m.), N. Valadkevičiūtės „Mįslė“ (1983 m.), „Medis“ (1984 m.) ir kt. filmai buvo demonstruoti tarptautiniuose festivaliuose.
 m. sukurtas pirmasis ilgametražis pieštinis animacinis filmas „Odisėjas“ (rež. V. Aškinis).